- dutkūliais
- dùtkūliais adv., dutkūliaĩs, dū́tkūliais strimagalviais, galvatrūkčiais: Rogės apsivertė, visi dùtkūliais sukrito į sniegą Pšš. Dū́tkūliais nusivertė nuo šalinės Gs. Zuikys tik pakilo ir dùtkūliais nudulkėjo per sniegą Ar. | Matai, kai padirbai, tai valgis dutkūliais lenda Grl. | Paima mašiną siūti – tai dutkūliaĩs eina Pc.
Dictionary of the Lithuanian Language.